Kaip prasmingai mes susitinkame gražų ir šaltą gruodžio mėnesio vakarą. Vakarą, kai aplink viskas nurimsta, nutyla. Gamta panyra į sapną, paima į rankas teptuką ir tapo visa, kur užkliūva žvilgsnis, balta spalva.

Žmonės taip pat nurimsta ir daugiau laiko skiria savo vidiniam pasauliui. Šviesa viduje – tai sielos šviesa, tai tikroji žibintų šviesa, kurią svarbu saugoti, prižiūrėti ir neleisti tai šviesai užgesti. Dalinkimės šypsena, geru žodžiu, nes tikrosios dovanos ne daiktai, o meilė, dėmesys, supratimas.

Susitelkusi Pavasario progimnazijos bendruomenė šviesiai ir jaukiai pradeda Kalėdų laukimą.